XIX a. pabaigoje Lietuvos vaistinės pradėjo gaminti originalų vaistažolių mišinį “TREJOS DEVYNERIOS”. Išlikę dokumentai,laikomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje rodo, kad šis vaistažolių mišinys atsirado Žemaitijoje. Pirmiausia “Trejos devynerios” pradėtos gaminti Palangos vaistinėje. Etiketėje buvo nurodoma, kad pakelį vaistažolių mišinio reikia užpilti 1 buteliu “monopolinės degtinės” ir laikyti 8 paras. Tokia receptūra atitinka dabar gaminamo ekstrakto technologiją.

“Trejos devynerios”, gaminamos Lietuvos vaistinėse, nebuvo pastovios sudėties vaistažolių mišiniai. Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios šiek tiek skirdavosi. 1925 m. kovo mėnesio 2-ajame, ”Farmacijos žinių” numeryje rašoma, kad žinomos jau seniai, dar prieš karą, “Trejos devynerios”, gamintos Palangos vaistinėje, susilaukė konkurentų, todėl Vilkijos vaistinės provizoriaus A.Švambario “Trejos dveynerios” tampa vis populiaresnės.

Didžioji dalis vaistinių augalų, esančių “Trejų devynerių” sudėtyje, buvo nuo seno vartojami medicinoje bei liaudies medicinoje.Juos savo raštuose, nurodydami veikimo pobūdį bei paskirtį, aprašė žymūs praėjusių laikų mokslininkai: Teofrastas, Dioskuridas, Virgilijus, Hipokratas, Galenas ir kiti. Gydytojai ir provizoriai rekomenduodavo gerti “Trejas devynerias” sutrikus virškinimui, viduriuojant, prasidėjus migrenos priepuoliams, persišaldžius, pervargus, užkimus ir t.t. “Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas buvo įtrauktas į “Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą” ( “Farmacijos žinios”, 1929 m. Nr. 3, 1931 m. Nr. 12, 1933 m. Nr. 1 ir Nr. 4 ). Tokiu būdu buvo gaminamos ir realizuojamos patentuotos A. Švambario (Vilkija), V. Bertingo (Palanga), chem. - farmacijos fabriko “GERMAPO” ir bendrijos “Vaistija” “Trejos devynerios”. V. Bertingo “Trejų devynerių” sudėtis dar nurodyta V. Bertingo, kuris nuo 1911 m. buvo Palangos vaistinės savininkas, manuale (saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje).

Manoma, kad lietuviška “Trejų devynerių” receptūra siekia XV - XVI a. Panašios receptūros preparatas Latvijoje buvo vadinamas Rygos balzamu. Pastarasis pasižymi skrandžio ir žarnyno sistemos ligų gydomuoju poveikiu, buvo vartojamas net prieš 250 metų ir sudarytas pagal Abracham Kunce receptą ( 16 sudedamųjų dalių). Kad ši senoji lietuviška receptūra keliavo į Vakarų Europą, matyti iš užrašo ant Leipheime (Vokietija) gamintų “Kräuter Mieke” (karčiųjų žolių), kur nurodyta, kad tai 27 (3x9) žolių mišinys, pagamintas pagal senovės lietuvių vienuolių originalų receptą ( pakuotė laikoma minėtame muziejuje). Be to lietuviškos “Trejos devynerios” puikiai žinomos Lenkijoje kaip “Trojanka Litewska” ir yra be galo populiarios. Nepamirštos jos ir užjūryje: ilgą laiką “Trejos devynerios” buvo gaminamos Čikagoje (JAV).