[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Krūmas, užaugantis iki 5 m, turintis 1 cm ilgio pažastinius dyglius. Mediena kieta, žievė pelenų pilkumo, lygi. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, atvirkščiai kiaušiniška, 1,5 - 4 (6) cm ilgio, 2 - 3,5 (5) cm pločio. Apatiniai lapai mažesni, sveiki, tik viršūnėje nevienodai dantyti, viršūniniai stambesni, su 3 - 5 skiautėmis, kurių viršūnės nevienodai dantytos. Liemenėliai 2 - 3. Žiedai po 10 - 18 susitelkę skėtiškuose, plikuose arba šiek tiek plaukuotuose, ne daugiau kaip 5 cm pločio, 4 cm ilgio žiedynuose. Taurėlapiai 5, lygiakraščiai, jų ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, žemyn atsilošę ir paprastai prie vaisių prigludę. Vainikėlis baltas, maždaug 1,5 cm skersmens. Kvapas silpnas, savotiškas. Vaisiai kiaušiniški arba rutuliški, 10 - 12 mm skersmens, raudoni, kartais geltoni.

ŽYDĖJIMAS

Žydi gegužę ir birželį.

PAPLITIMAS

Auga Europoje (Užkarpatėje ), Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, gerai Lietuvoje. Gudobelė, ypač pilnavidurė, dažnai sodinama parkuose, gyvatvorėse kaip dekoratyvinis augalas.

ŽALIAVA

Vaisiai renkami prinokę rugpjūčio - spalio mėnesiais. Vaisiai be vaiskočių mėsingi, tamsiai raudoni arba rudai oranžiniai, retai su baltu apnašu (išsikristalizavęs cukrus ), 8 - 12 mm skersmens, apvalūs. Paviršius susiraukšlėjęs, kauliukai ( 2 - 4) sumedėję netaisyklingai trikampiai šviesiai geltoni. Skonis saldokas, šiek tiek traukia burną. Kvapas silpnas.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Vaisiuose gausu hiperozido, kofeino ir chlorogeno rūgščių, rauginių medžiagų ( L - epikatechino ir leikoantocianidino dimerų ), triterpeninių saponinų (oleino ir ursolinių rūgščių ), riebalų, b sitosterino, gliucitolio, cholino, acetilcholino.

VEIKIMAS

Vartojama kaip širdies veiklą stiprinanti priemonė sutrikus širdies funkcijai, pasireiškus jos silpnumui, persirgus sunkiomis ligomis bei pirmosios hipertoninės ligos stadijos metu. Gudobelė skatina širdies darbą, mažina kraujospūdį, sukelia raminamąjį bei antisklerozinį poveikį.