 |
| |
| |
|
PAPRASTASIS ĄŽUOLAS
Quercus robur L.
Ąžuolinių (Fagaceae) šeima
[ atgal ]
|
  |
|
APIBŪDINIMAS
Stambus ilgaamžis medis, užaugantis iki 50
m. Miške augančio ąžuolo stiebas būna tiesus, aukštas, o atviroje
vietoje - žemas, šakos storos. Jauni ūgliai pliki. Lapai pailgi,
atvirkščiai kiaušiniški, su 5 - 7 poromis šoninių skiaučių
ir ryškiomis auselėmis pamate, dažniausiai nesimetriški. Kuokeliniai
žirginiai siūliški, nusvirę. Piesteliniai žirginiai ir iš
jų susidariusios gilės po 1 - 5 išaugusios iš bendro 6 - 8
( 15 ) cm ilgio kotelio. Piestelinių žiedų apyžiedis rausvas.Vaisiaus
ilgis yra 2 - 4 cm , pailgai kiaušiniška, nusmailėjusi arba
buka, beveik iki trečdalio apgaubta gvildo gilė ( atsiranda
rugsėjyje arba spalyje). 1000 gilių sveria apie 3 - 4 kg.
|
|
ŽYDĖJIMAS
Žydi gegužės mėnesį (sprogstant lapams).
|
|
PAPLITIMAS
Auga Europoje ir Azijoje. Plačiai paplitęs Lietuvoje. Auga velėniniame
karbonatiniame priemolyje. Lietuvoje sudaro apie 1,4 % visų
miškų ploto. |
|
ŽALIAVA
Žievė lupama kovo mėnesį. Lupama tik lygi be žiauberies žievė
nuo ne storesnių kaip 10 cm skerspjūvio kamienų ir šakų anksti
pavasarį, prieš lapų skleidimąsi , darant kas 25 - 30 cm žiedinius
pjūvius ir 1 arba 2 išilginius. Džiovinama nuo saulės apsaugotoje,
gerai vėdinamoje patalpoje. Iš 100 kg žalios žievės gaunama
45 - 50 kg sausos. Išdžiūvę žievės gabaliukai turi būti 25 -
30 cm ilgio, 3 cm storio, lygiu blizgančiu ar kiek raukšlėtu
paviršiumi, pilkai rudi. |
|
CHEMINIAI JUNGINIAI
Žievėje yra apie 7 - 12 % rauginių medžiagų:
laisvų galinės ir elaginės rūgščių, cukraus bei kvercetino.
Taip pat yra pentozanų, pektinų, flobafeno.
|
|
VEIKIMAS
Paprastojo ąžuolo preparatai vartojami kaip
sutraukimo, kraujavimo stabdymo ir lokalaus uždegimo gydymo
priemonė.
|
[ atgal ]
|
|
