[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Daugiametis žolinis smulkus augalas. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, smarkiai ir nevienodai sustorėjęs, sumedėjantis, rausvai rudas, 2 - 7 cm ilgio, 1 - 3 cm storio, su daugeliu plonų šaknų. Stiebai keli, 15 - 35 cm aukščio, į viršūnę šakoti, kylantieji arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai triskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Lapeliai pleištiškai pailgi, apaugę prigludusiais plaukeliais. Žiedai vienanamiai, apie 10 mm skersmens, ant plonų ilgų kotelių. Vainiklapiai 4 arba 5, geltoni. Vaisius - 1,6 - 2 mm ilgio lukštavaisis. Vaisiai subręsta birželį arba liepįą.

ŽYDĖJIMAS

Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais.

PAPLITIMAS

Auga Europoje ir Azijoje. Lietuvoje gausiai paplitęs. Auga durpynuose, šlapiose ir drėgnose pievose, ganyklose, krūmuose, miškuose, miškų ir kirtimų pakraščiuose.

ŽALIAVA

Šakniastiebiai kasami rudenį (rugsėjo ir spalio mėn.) arba pavasarį (balandžio ir gegužės mėn.), prieš atžėlimą. Iškasus nuplaunama žemė, pašalinamos pridėtinės šaknys ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje. Išdžiūvusių šakniastiebių paviršius turi išlikti tamsiai rudas, vidus lygus ar truputį plaušėtas, rausvai rudas, be kvapo, stipriai sutraukia burną.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Ðakniastiebiuose yra 15 - 30 % rauginių medžiagaų, kurių pagrindas - kondensuoti taninai. Be to, yra elaginės ir chinino rūgščių, triterpeninių saponinų tormentozido (skylančio iki sapogenino tormentolio), vaško, dervos, krakmolo, chinono.

VEIKIMAS

Sidabražolė sutraukia, stabdo viduriavimą kraujavimą, gerina skrandžio veiklą, mažina uždegimą, todėl vartojama viduriavimui ir kraujavimui stabdyti, nuo virškinimo trakto (enterito, enterokolito, dispepsijos) ir burnos ertmės (stomatito) uždegimo, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, iš išorės nuo nudegimų, egzemų ir kitų odos ligų.