[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Daugiametis 10 - 70 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, su gausiomis palaipomis. Stiebas standus, stačias, viršūnėje šakotas, plaukuotas. Lapai lancetiški, 2 - 3 kartus plunksniškai suskilę, apatiniai stiebiniai lapai kotuoti, 10 - 15 cm ilgio, 0,8 - 5 cm pločio, viršutiniai bekočiai pražanginiai. Žiedynai graižai - 4 - 6 mm pločio tankiose, skėtiškose šluotelėse, stiebo ar šakų viršūnėse. Liežuviški žiedai balti, balsvai gelsvi, mėlyni, kartais rausvi ar raudoni. Vamzdeliniai žiedai graižo viduryje gelsvi, jų ne duagiau kaip 20. Vaisius - plokščias, pailgas, sidabriškai pilkas lukštavaisis.

ŽYDĖJIMAS

Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio.

PAPLITIMAS

Auga Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gausiai paplitęs. Auga dobilienose, ant ežių, dirvonuose, ganyklose, miškuose, pagrioviuose, pakelėse. Mėgsta sausą dirvą.

ŽALIAVA

Naudojama žolė (ne ilgesnės kaip 15 cm stiebų viršūnės su lapais ir žiedais). Žaliava džiovinama palėpėje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę stiebai turi išlikti plaukuoti, pilkai žali, lapai žali, aromatiniai, kartūs.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Žaliavoje yra iki 0,8 % eterinio aliejaus, kurio pagrindas chamazulenas (1 - 40 %). Be to, yra biciklinių terpenų ir jų deguoninių junginių: tujono, kamparo, borneolio. Iš biciklinių seskviterpenų, be chamazuleno, dar yra kariofileno, iš monociklinių terpenų - iki 10 % cineolio, organinių rūgščių (skruzdžių, acto ir izovalerijono). Kartų skonį suteikia prochamazulenas achileinas ir alkaloidas betonicinas. Žaliavoje yra pakankamas vitamino K, stabdančio kraujavimą kiekis.

VEIKIMAS

Kraujažolėje yra kartumynų, žadina apetitą, skatina skrandžio veiklą, todėl ji vartojama apetitui didinti ir sergant gastritu. Pastaruoju atveju kraujažolė mažina uždegimą ir spazmus. Be to, ji tonizuoja, skatina medžiagų apykaitą, mažina karštį, jos preparatai geriami, jei atsiranda kirmėlių. Kraujažolė stipriai stabdo kraujavimą, todėl ji vartojama, prasidėjus hemoroidiniam, gimdos ir kitokiam kraujavimui.