[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Daugiametis 20 - 80 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, sumedėjusi. Apatinė stiebų dalis sumedėjusi, jie keturbriauniai, apaugę trumpais plaukeliais arba beveik pliki. Lapai priešiniai, beveik bekočiai, lancetiški arba linijiškai lancetiški, palinkusiais į apačią kraštais, 2 - 4 cm ilgio, tamsiai žali. Žiedai lapų pažastyse netikruose menturiuose, dažniausiai vienašalės varpos pavidalo kekėse. Taurelė varpiška, penkiadantė, šviesiai žalia, paprastai viena jos pusė violetinė. Vainikėlis dvilūpis, 10 - 11 mm ilgio, mėlynas, violetinis, rečiau rausvas ar baltas. Kuokeliai - 4, išsikišę iš vainikėlio, viršutiniai trumpesni už apatinius. Piestelė 1, baigiasi dviskiaute purka. Vaisius - beveik tribriaunis, atvirkščiai kiaušiniškas, 2,5 mm ilgio riešutėlis.

ŽYDĖJIMAS

Žydi liepos - rugsėjo mėnesiais.

PAPLITIMAS

Auga Viduržemio jūros baseino pakraščiuose, plačiai auginamas Vidurinėje Azijoje, savaime auga Lietuvoje, dažnai sodinamas gėlynuose, darželiuose. Auga bet kokiame dirvožemyje.

ŽALIAVA

Pjaunamos žydinčios stiebų viršūnės kartu su lapais liepos mėn. viduryje. Antras derlius nuimamas rugsėjį. Žaliava džiovinama gerai vėdinamoje palėpėje ar pastogėje.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Juozažolėje gausu eterinio aliejaus ( 0,3 - 1,0 %), kuriame yra l - pinokamfeno, pinenų, cineolio, kamfeno, seskviterpenų, beveik 8 % rauginių medžiagų, oleino ir ursolinės rūgščių, flavonoidų diosmino, hesperidino ir isopino, kartumyno marubino bei cukraus.

VEIKIMAS

Juozažolė tonizuoja, gerina skrandžio darbą, varo šlapimą, menstruacijų metu skatina kraujavimą, lengvina atsikosėjimą, gydo lokalų uždegimą, todėl jos galima vartoti sergant letiniu bronchitu bei bronchine astma.