[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Daugiametis 30 - 100 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, šakotas. Šaknis liemeninė, gausiai šakota. Stiebas apvalus, su 2 išilginėmis briaunomis, į viršūnę gausiai šakotas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški arba linijiški, lygiakraščiai, 1 - 3 cm ilgio, bekočiai, su daugeliu liaukelių. Žiedai mažažiedėse skėtiškose kekėse. Taurėlapiai lancetiški, lygiakraščiai. Vainiklapiai 5, tamsiai geltoni, viršūnėje su tamsiais taškeliais, jų viršūnė įstriža, dantyta. Kuokelių daug, daugiausia jie suaugę į tris kuokštelius. Piestelė su trimis liemenėliais. Mezginė viršutinė. Vaisius - trilizdė dėžutė.

ŽYDĖJIMAS

Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais.

PAPLITIMAS

Auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gausiai paplitęs ir auginamas. Auga sausuose, retuose miškuose, šlaituose, pagrioviuose, dirvonuose, pakelėse, dažniausiai kalkiniame dirvožemyje.

ŽALIAVA

Žolė pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Žolei išdžiūvus, pliki stiebai išmetami, o žiedai su lapeliais surenkami. Išdžiūvusi žaliava kvepia balzamu, karstelėja, sutraukia.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Žaliavoje gausu kondensuotų antraceno darinių hipericino ir pseudohipericino (iki 0,5 % - pagrindinės veikliosios medžiagos). Be to, yra flavonoidų apie 1 % hiperozido, rutino, kvercitrino, kvercetino, iki 10 % rauginių medžiagų, beveik 55 mg% karotino.

VEIKIMAS

Jonažolė tonizuoja organizmą, skatina virškinimo sulčių bei tulžies išsiskyrimą, gerina tulžies latakų veiklą ir medžiagų apykaitą. Vartojama sutrikus virškinimui bei pasireiškus skrandžio opaligei. Jonažolė mažina uždegimą, sutraukia, sukelia antiseptinį poveikį, todėl jos preparatais galima skalauti ir tepti dantenas prasidėjus stomatitui. Ji ramina nervus, skatina žaizdų gijimą ir audinių atsinaujinimą.