[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Medis, užaugantis apie 20 m, nusvirusiomis šakomis. Tošis balta, suaižėjusi. Lapai apvaliu pamatu, nusėti sakinėmių liaukučių arba karpučių, kvapūs. Žiedai vienalyčiai, vienanamiai. Žiedai sudaro žirginius, esančius šakučių gale. Vaisių sparneliai 1,5 - 2 kartus platesni už riešutėlius. Riešutėliai prinoksta liepos arba rugpjūčio mėnesiais, išsiaižo iki žiemos.

ŽYDĖJIMAS

Žydi gegužės mėnesį.

PAPLITIMAS

Auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gausiai paplitęs.

ŽALIAVA

Pumpurai kartu su šakutėmis skinami anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidę. Džiovinami pavėsyje, atvirame ore, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 25 - 30^o C temperatūroje. Po to pumpurai nubraukiami arba nukuliami, atskiriami nuo šakučių ir kitų priemaišų. Nuo šakučių juos galima atskirti dar nevisiškai išdžiūvusius (baigiami džiovinti atskirai). Džiovinti beržų pumpurai turi būti 3 - 7 mm ilgio , 1,5 - 3,0 mm skersmens, rudi, balzamo kvapo, dervingi, turi traukti burną.

CHEMINIAI JUNGINIAI

5 - oksi - 7,4 - dimetoksiflavonas, eterinis aliejus, kuriame yra daug betuleno (biciklinio seskviterpeno), betulolio (biciklinio seskviterpeninio alkoholio), betuleno rūgšties, naftalino, kariofileno (biciklinio seskviterpeno), vitamino C.

VEIKIMAS

Vartojamas sergant cholecistitu: jis skatina šlapimo išsiskyrimą, varo tulžį. Be to, preparatas vitaminizuoja, gydo lokalų uždegimą, adsorbuoja pašalines medžiagas ir nuodus, dezinfekuoja, lengvina atsikosėjimą.