 |
| |
| |
PAPRASTASIS KMYNAS
Carum carvi L.
Skėtinių (Umbelliferae) šeima
[ atgal ]
|
  |
|
APIBŪDINIMAS
30 - 100 cm aukščio dvimetis plikas žolinis
augalas. Stiebas stačias, briaunotas, vagotas, šakotas. Lapai
pražanginiai, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, prie
pagrindo sudaro lapamakštį. Žiedynas - 4 - 8 cm skersmens
sudėtinis skėtis. Žiedai smulkūs, taurelė beveik nepastebima.
Vainiklapiai 5, balti arba rausvi, atvirkščiai širdiški, su
užlenktu į viršų liežuvėliu. Kuokeliai 5, mezginė apatinė,
dvilizdė, su dviem liemenėliais. Vaisius - pailgai elipsiškas,
3 - 6 mm ilgio ir 1 - 1,5 mm pločio skeltavaisis. Vaisiukai
penkiabriauniai, rudi, su balsvomis plonomis gyslomis briaunose,
kvapūs. 1000 vaisiukų sveria apie 1,7 - 4,0 g. Vaisiai pribręsta
birželio arba liepos mėnesiais.
|
|
ŽYDĖJIMAS
Žydi gegužės ir birželio mėnesiais.
|
|
PAPLITIMAS
Auga Europoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės
Amerikoje. Plačiai auginamas, Lietuvoje gausiai paplitęs.
Auga pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose. Mėgsta puveningą
nerūgštų lengvą priemolį arba priesmėlį.
|
|
ŽALIAVA
Vaisiai skinami, kai pradeda ruduoti. Skinami
anksti ryte arba vėlai vakare, kad nebyrėtų. Pirmiausia kmynai
surišami į pėdelius ir džiovinami lauke, po to kuliami, kad,
vaisiams nebūtų pakenkta, vėliau džiovinami gerai vėdinamoje
patalpoje.
|
|
CHEMINIAI JUNGINIAI
Vaisiuose gausu eterinio aliejaus ( 3 - 6
%), kuriame yra 38 - 60 % d - karvono, iki 40 % d
- limoneno, karvakrolio, dihidrokarvono; 14 - 22 % riebalų,
20 - 23 % baltymų, rauginių medžiagų, flavonoidų kvercetino,
kemferolio.
|
|
VEIKIMAS
Kmynas atpalaiduoja raumenis, skatina ir
gerina skrandžio darbą, didina pieno išsiskyrimą, stiprina
virškinimo liaukų sekrecines funkcijas. Vartojamas, jei skauda
žarnyną, yra atonija, pučia pilvą.
|
[ atgal ]
|
|