[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

6 - 10 m aukščio medis. Laja gana plati. Jaunų medžių kamienų bei šakų žievė iš pradžių būna lygi, pilkai žalsva, senesnių patamsja, suaižėja. Nulupta mediena lygi, raudonuojanti. Ūgliai pliki arba viršūnėje, prie pumpurų, plaukuoti, palyginti storoki, žalsvi, gelsvai rusvi arba rusvi. Pumpurai stambūs, ypač žiediniai, rudi iki, 5 mm ilgio ir 3 mm pločio, pliki, kiaušiniški, suplotomis viršūnėmis. Prielapiai dažniausiai inkstiški, 4 - 7 mm ilgio, nukrinta. Lapai kotuoti, įvairių dydžių ir formų. Lapalakštis pailgas arba plačiai kiaušiniškas, plačiai elipsiškas, 5 - 18 cm ilgio ir 3 - 8 cm pločio, lygiais arba nevienodai dantytais kraštais. Jauni lapai plaukuoti, viršutinė labai senų lapų pusė pilkai žalia, apatinė negausiai plaukuota arba veltiniška balsva. Vidurinė gysla apatinėje pusėje labai ryški. Žirginiai išauga prieš lapų skleidimąsi. Vyriškieji žirginiai kiaušiniški, 5 - 6 cm ilgio ir iki 2 cm skersmens. Prie jų pagrindo būna nedidelių lapelių. Moteriškieji žirginiai trumpakočiai, cilindriški, žydėjimo metu iki 6 cm ilgio, o vaisiams prinokus - iki 10 cm ilgio. Pažiedės lancetiškos, rusvos, juodomis višūnėmis, apaugusios ilgais plaukeliais. Vaisiai prinoksta gegužės mėnesį.

ŽYDĖJIMAS

Žydi balandžio mėnesį.

PAPLITIMAS

Auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Auga kirtavietėse ir jaunuolynuose, paplitęs drėgnose augyvietėse, pievose, krantuose, sodybose.

ŽALIAVA

Žievė lupama nuo 3 - 4 metų šakų bei stiebų pavasarį (kovą ir balandžio pradžioje), kada būna atšokusi nuo medienos. Pradžioje džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, po to džiovykloje, žemoje temperatūroje. Išdžiovinta žievė yra bekvapė ir karti.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Žievė kaupia raugines medžiagas, fenolglikozidus (iki 10 %), kurių pagrindą sudaro salicinas, dažomąsias medžiagas, flavonus, vitaminą C.

VEIKIMAS

Žievė mažina karštį, sukelia antireumatinį poveikį, gydo katarą, stabdo kraujavimą, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, gerina tulžies latakų veiklą.