[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

1 - 5 m aukščio krūmas ar medelis. Šakos pražanginės, nedygliuotos. Išorinė jaunų šakelių žievės pusė ruda, su violetiniu atspalviu, lygi, blizganti, apaugusi baltomis pailgomis karputėmis. Senų stiebų ir šakų žievė tamsiai ruda, pilkšvoka, su ištįsusiomis karputėmis, vidinė žievės pusė oranžinė. Lapai pražanginiai, plačiai elipsiški arba kiaušiniški, su 6 - 8 lygiagretėmis gyslomis, lygiakraščiai, 3 - 9 cm ilgio ir apie 1,5 - 4 cm pločio. Žiedai po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vainiklapiai trumpi, žalsvai balti. Vaisius - mėsingas kaulavaisis. Uoga neprinokusi žalia, nokdama pasidaro raudona arba violetinė, prinokusi - juodai mėlyna. Vaisiai prinoksta rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais.

ŽYDĖJIMAS

Žydi gegužės - liepos mėnesiais.

PAPLITIMAS

Auga Europoje ir Vidurinėje Azijoje, Lietuvoje gausiai paplitęs. Auga pelkėse, raistuose, ežerų ir upių krantuose, šaltiniuotose vietose.

ŽALIAVA

Žievė lupama nuo jaunų stiebų ir šakų balandžio ir gegužės mėnesiais, prieš lapų sprogimą. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 45^o C temperatūroje. Išorinė išdžiūvusios žievės pusė turi išlikti pilkšvai ruda, matinė, su pailgomis karputėmis, vidinė - rausvai oranžinė, be dėmių, lūžis - smulkiai plaušėtas. Žievė yra bekvapė, karti.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Žievėje yra metiloksiantrachinonų darinių, gliukofrangulino, frangulino, frangulaemodino, chrizofano rūgšties, fisciono, alkaloidų, rauginių medžiagų, angliavandenių, obuolių rūgšties.

VEIKIMAS

Šiek tiek laisvina vidurius. Vartojamas, jei yra lėtinis užkietėjimas ir hemorojus.