[ atgal ]

APIBŪDINIMAS

Daugiametis 2 - 6 m aukščio žolinis vijoklinis dvinamis augalas. Šaknis daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti ilgus horizontalius ūglius. Stiebas, ypač apatinė dalis, briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais,. Lapai priešiniai, 8 - 15 cm ilgio ir tiek pat pločio, su 3 - 5 skiautėmis, širdiškais pamatais, dantyti, su prielapiais. Lapkočiai iki 14 cm ilgio. Kuokeliniai žiedai pažastiniuose arba viršūniniuose šluoteliniuose žiedynuose, maži, žaliai balsvi arba gelsvai žali. Piesteliniai žiedai kankorėžio pavidalo, susitelkę trumpakotėse varpose. Vaisius - vienasėklis ne ilgesnis kaip 3 mm ilgio riešutėlis.

ŽYDĖJIMAS

Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais.

PAPLITIMAS

Auga visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės ir Pietų poliarines sritis, miškuose, krūmuose, dažniausiai upių, upelių, ežerų pakrančių krūmuose, derlingame dirvožemyje. Daug kur auginamas.

ŽALIAVA

Spurgai skinami brendimo pradžioje ( rugpjūčio pabaigoje) kartu su koteliais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 30^o C temperatūroje. Išdžiūvę spurgai yra žalsvai gelsvi, su 1,5 - 2 cm ilgio koteliais, nesubyrėję, aitraus, apyniams būdingo kvapo, kartūs.

CHEMINIAI JUNGINIAI

Spurgai kaupia apie 15 - 30 % dervinių medžiagų, 0,14 % eterinio aliejaus. Dervinių medžiagų pagrindą (apie 50 %) sudaro kartumynai a apynio karčiosios rūgštys humulonas, kohumulonas ir adhumulonas bei b apynio karčioji rūgštis lupulonas ir apie 10 % ksantohumolas. Taip pat yra cholino, asparagino ir valerijono rūgšties.

VEIKIMAS

Apynys sukelia bakteriostazinį, diurezinį, raminamąjį poveikį, skatina ir gerina skrandžio veiklą, žadina apetitą, laisvina vidurius.